papetys

papetỹs sm. (3^b) 1. vieta po pečiu: Pakasyk man pãpetį, aš nepasiekiu Ds. 2. prie drabužio pečių iš apačios prisiuvama vatos pakištė, petelis: Da reikia pãpečius insiūt in šitą rubašką, i bus viskas Plm. 3. Zp žr. papetės 1: Marškiniai maži, tik papetė̃liai Dkš. ║ Stomuo drobės sulig bambai vadinas papetỹs J. 4. žr. papetė 3: Mergaitė su baltu, margai išsiuvinėtu papečiu Vd. Nereikia tų pirktųjų kartūninių papečių, arba, kaip dabar sako, bliūzių, kurių margumas jau grasu ir matyti Vd.